Aukščiausioje rajono vietoje Kulviečio atminimo įamžinimui pastatytas obeliskas. Čia jonaviečiai kasmet rengia Kovo 11-osios bėgimą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui pažymėti. Kulvos parke atidengtas paminklinis akmuo, A. Kulviečio vardu pavadinta Kulvos mokykla.

Kulva – bažnytkaimis. Pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje, ant gražaus kalnelio galbūt buvusios pilies vietoje. Jono Parčevskio rūpesčiu pastatyta mūrinė koplyčia ir 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. remontuota, iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. Kulvos bažnyčia tuomet buvo Skarulių parapijos filija.

Dvarų ir lenkuojančių kunigų pastangomis Kulvos apylinkės buvo aplenkintos. Tačiau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ėmė reikštis tautinis atgimimas. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta Kulvos parapija. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

1901 m. rugsėjo 1 d. įsteigta ir pradėjo veikti Kulvos liaudies mokykla.1924–1928 m. Kulvos pradžios mokyklos vedėju buvo Stasys Tijūnaitis, kurį laiką čia įkurdinęs ir redagavęs vaikų laikraštėlį „Žvaigždutė“.

Lietuvai minint 100 metų valstybingumo jubiliejų, Kulvoje seniūno Ramūno Gudonavičiaus iniciatyva buvo atidengta paminklinė lenta, skirta Kulvos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams, prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.

Kulva taip pat turi ir savo herbą, įteisintą Prezidentės dekretu 2014 m. Tai balta gulbė mėlyname fone.

Iš Kulvos krašto yra kilę ar čia gyvenę, dirbę ir daugiau žymių žmonių, savo darbais garsinančių šį kraštą bei Lietuvą. Tai ir tautodailininkų Mačiulių šeima, kurių tapyti paveikslai, drožiniai ir dabar puošia Kulvos bažnyčią, poetė Audra Stasiukonytė, poetas, dramaturgas, kunigas Juozapas Katinas, Liaudies meistrė, medžio drožėja Janina Listvina, pedagogas Jonas Kartanas ir kiti.

Tekstą parengė

Vita Radionovienė