A. Kulviečio tėviškėje
Daugelis žmonių, planuodami atostogų laiką, žvalgosi į tolimas valstybes – Ispaniją, Turkiją, Graikiją, Portugaliją, kitas šalis. Tokios ilgos kelionės reikalauja nemažai santaupų, laiko ir, žinoma, fizinių jėgų, o užklupus koronaviruso pandemijai, susiduria ir su kitais sudėtingais klausimais. Yra jonaviečių, kurie pėsčiomis, dviračiais ar automobiliais, nelaukdami atostogų, savaitgalius leidžia keliaudami po gimtąjį kraštą. Jeigu kyla abejonių, kokia kryptimi pasukti, padės jau minėtas projektas.
Kelionę pradėkime nuo Kulvos. Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie Kulvos dvarą, kuriame gimė kultūros puoselėtojas Abraomas Kulvietis, prieš kelis šimtmečius savo veikla garsinęs Lietuvą. Dairydamiesi po iki mūsų dienų išlikusį ir savo augalija labai įvairų parką, aptiksime milžinišką ąžuolą, prie kurio prisiglaudus, sakoma, galima pasisemti energijos, į dvarvietės praeitį mintis nuves tebeošianti liepų alėja. Garbaus amžiaus žmonės dar prisimena ties alėja stovėjusią koplyčią, kurioje melsdavosi tikintieji. Keliautojai, mėgstantys sportą, galės pažaisti parko teritorijoje įrengtoje diskgolfo aikštelėje.
Iš čia siūloma aplankyti ir įsiamžinti prie obelisko A. Kulviečiui, pastatyto ant aukščiausios mūsų rajone kalvos, nuo kurios , esant geram orui, galima pamatyti Kėdainių ir Jonavos bokštus. Manoma, kad būtent šioje vietoje palaidotas A. Kulvietis.
Keliaudami Lapių kryptimi, netrukus pasieksime Batėgalos kaimą, kur nesustoti ties neįmanoma – mat pakelėje ganosi vietos gyventojo auginamos elnių bandos. Pasakiško grožio žvėreliai paliks gerų emocijų.
Už kelių kilometrų lankytojų laukia medžiais apaugęs Mažųjų Žinėnų piliakalnis, esantis Neries ir Šlėnos upelio santakoje. Tai išskirtinė vieta, nes būtent iš jos atsiveria vienas iš Jonavos krašto stebuklų – 33 metrų Andruškonių atodanga. Turistus turėtų sudominti Kulvos geomorfologinis draustinis (buvęs Pabartonių), apimantis daugiau kaip 800 ha plotą. Ši rajono Savivaldybės saugoma teritorija patraukli tuo, kad jos kraštovaizdyje susiformavęs Kulvos ozo gūbrys iškilęs virš jūros lygio 117 m.
Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje laukia labai įdomi jos istorija, siekianti XVI a. Šventoriuje yra Daunoravičių koplyčia su šeimos kapaviete. Senieji vietos gyventojai pasakoja, kad antrojo pasaulinio karo metais bažnyčioje ir varpinėje buvo įsitvirtinę vokiečiai. Priartėjus frontui, jų buveinė buvo apšaudyta ir padegta. Nuimti varpai kelis dešimtmečius saugoti medinėje varpinėje prie Daunoravičių koplyčios. Klebono Raimundo Kazaičio iniciatyva varpinė suremontuota, atnaujinta ir veikia iki šiol.
Naujų žinių apie Kulvos kraštą suteiks gyvenvietės centre atidengta Atminimo lenta, skirta 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Kulvos seniūnijoje Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams, istorijos puslapį apie kaimų istoriją, žmones, jų buitį atvers Abraomo Kulviečio mokykloje įkurtas muziejus. Rimkų sentikių cerkvės lankytojus sudomins gido pasakojimas apie sentikius, įsikūrusius Rimkų kaime, kuris XVIII a. priklausė Vilniaus vaivadijai. Rimkai laikomi vienu seniausių rusų centrų Lietuvoje.
Straipsnio autorė I. Būtėnaitė.
Visos naujienos
Naujienos
