Panoterių krašto lankytini objektai

Panoterių kraštas negarsėja piliakalnių gausa ar upių slėniais. Tai paprastas lygumų kraštas viduryje Lietuvos. Bet ir čia galima atrasti objektus, kurie svarbūs lietuviui ar atvykusiam svečiui. Pati miestelio istorija, kuri susijusi su koplyčios pastatymu tikintiesiems ir buvo vietovardžio pradžia 1441 m. Tai metai, kai buvo įkurta Panoterių parapija ir kartu vietovardžio oficialus paminėjimas archyviniuose dokumentuose. Pavadinimas Koplyčios minimos ir Lietuvos geografiniame žemėlapyje 1918-1920 m. Panoterių miesteliui ypač svarbi centrinė aikštė, kurioje iki 1914 m. vyko turgūs.

Pokario metais joje buvo guldomi nušauti partizanai stribų reidų metu, kad žmones, atvažiuodami į pamaldas bažnyčioje matytų lavonus. Stribai neduodavo giminei palaidoti artimųjų, bet su Dievo pagalba, kaip žmonės pasakoja, po nakties lavonai dingdavo. Šiandien aikštėje plėvesuoja LR ir Panoterių miestelio vėliavos, nuo čia prasideda ekskursijo po miestelį, čia sutinkami svečiai.

   Labai svarbi istorijos dalis- Panoterių mokyklos įkūrimas 1909 m. , dirbusių mokytojų šviesios asmenybės, kurių likimai gana įvairūs: vieni patyrė tremtį, kiti pasitraukė į partizanines kovas už Lietuvos laisvę, o pokario laikotarpis, kuriame mokytojai buvo ypač reikalingi Lietuvos kaime.

Panoterių miestelis labai nukentėjo 1944 m. liepos pabaigoje, kai traukėsi vokiečių kariuomenė. Bet išliko medinės mokyklos, valsčiaus pastatas,2 gyvenamieji namai, kurie šiandien ir sudaro medinės architektūros išlikusius statinius.

    Nuo Panoterių link šiaurės rytų link yra poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno gimtasis kaimas ir sodyba- muziejus. Dabar muziejus yra privatus ir priklauso P. Vaičiūno giminaičiui. Sodyboje vyksta plenerai, susitikimai, bet vis rečiau. Piliakalnio kaimo pavadinimas atsiardo nuo esančio piliakalnio, kurio atsiradimas datuojamas I tūkstantmečio pabaigoje, kaip piliavietė su gyvenviete. Bet mūsų krašto žmonių pasakojimuose  piliakalnį supylė švedų kariai, žuvus jų karininkui.

     Jonavos rajono ribose buvusios dvarvietės XVIII- XIX priklausė lenkų ar rusų šeimoms, kuriose lietuviai dirbdavo samdiniais. Atkūrus nepriklausomybę, dvarai atiteko lietuvių pasiturinčioms šeimoms, kurios ir vykdė ūkinę veiklą dvaruose. Panoterių krašte išlikuios Panoterių Taukadažių, Milagainių, Markutiškių dvarvietės. Jose nėra gyvenamųjų namų, likę ūkiniai statiniai, o Markutiškių dvarvietėje- parkas. Milagainių dvarvietėje restauruojams malūnas, svirnas, priimami lankytojai. Panoterių dvaras su sena savo istorija nuo XVI a. , o nuo XIX a. jis atiteko Domeikų giminės atstovams nėra išlikęs. Tik 3 ūkiniai statiniai, kurių mažoji architektūra primena, kad statiniai yra seni.

Kviečiame aplankyti aprašytus Panoterių objektus!