Politika

KULVOS KRAŠTO MEDŽIAGA PROJEKTUI ,,JONAVOS KRAŠTO RAŠTIJOS KELIAIS“

Kulva – labai sena gyvenvietė. Tačiau rašytinių žinių apie Kulvą nėra daug. Pirmą kartą ji paminėta rašytiniuose šaltiniuose Naujojoje Prūsijos kronikoje 1382 m. Taigi kitąmet Kulva minės 640 metų sukaktį.

Vėliau Kulvą, Kulvos kraštą mini kryžiuočių žvalgai, aprašydami savo maršrutus į Kernavę, Vilnių, Trakus. Kulvoje stovėjo medinė pilis, kuri minima Lietuvos medinių pilių sąraše. Kryžiuočiams pradėjus puldinėti mūsų kraštą, tokios gyvenvietės tapdavo savotiškais gynybiniais forpostais su nedidelėmis medinėmis pilaitėmis, į kurias priešui pasirodžius sueidavo žmonės.
Daugiau žinių apie Kulvą užtinkama XVI a. rašytiniuose dokumentuose. Šiuose dokumentuose rašoma, kad čia būta dvaro, kuris priklausė didikams Gedgaudams, vėliau Adaičiams. Rašytiniuose dokumentuose fiksuojama Aukštutinė ir Žemutinė Kulva. Aukštutinėje Kulvoje iki šių dienų išlikę kai kurie Daigučių dvaro pastatai statyti dar XIX a. Iki šiol dar tebestovi 1840 m. pastatytas Daigučių dvarininko namas bei ūkinis pastatas.
Žemutinės Kulvos dvaras neišliko, yra tik senas parkas, menantis, jog kažkada čia buvo ir dvaras. Bene labiausiai Kulvą išgarsino Abraomas Kulvietis, vienas iš reikšmingiausių protestantizmo skleidėjų. Išlikusiame karaliaus Žygimanto Senojo rašte rašoma: „Kažkoks lietuvis Abraomas iš Kulvos, mūsų pavaldinys, ir pats nuo šventosios Romos katalikų bažnyčios vienybės atsiskiria, ir kitus, kiek tik galėdamas, traukia naujais mokslais į savo klaidą…“. Manoma, kad A. Kulvietis gimė apie 1510 m. Kulvos bajorų Adaičių šeimoje (vėliau pasivadinusių pagal to meto tradiciją Kulviečiais). Bajorai Adaičiai turtais negarsėjo. Tai, kad Adaičiai nebuvo turtingi, bene vaizdžiausiai rodo 1594 m. Kulvos dvaro inventorizacijos aktas. Pagrindiniame dvaro malksnomis dengtame pastate buvo dvi seklyčios, keli tvartai, pirtis, trys klėtys, virtuvė-kepykla, klojimas, nedidelis sodas. Akte surašyti ne tik pastatai, bet ir seni bei nauji drabužiai, variniai indai, laikomi gyvuliai ir kt. Tačiau neturtas netrukdė siekti A. Kulviečiui mokslų Krokuvoje, Leipcige, Liuvene, Vitenberge, Karaliaučiuje, Sienoje ir įgyti teisės daktaro laipsnį ar tapti graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Globojamas karalienės Bonos Vilniuje įsteigė aukštesniąją mokyklą.

A. Kulvietis buvo didžiausias to meto eruditas, palaikęs ryšius su pasaulinio garso mokslininkais ir daug nuveikęs reformacijos bei lietuvybės labui. Jis lietuviškai rašė giesmes, kai lietuviai dar neturėjo savo knygų, o dalis jo raštų paskelbta Mažvydo katekizme. A. Kulvietis mirė 1545 metais Kulvoje.

Aukščiausioje rajono vietoje Kulviečio atminimo įamžinimui pastatytas obeliskas. Čia jonaviečiai kasmet rengia Kovo 11-osios bėgimą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui pažymėti. Kulvos parke atidengtas paminklinis akmuo, A. Kulviečio vardu pavadinta Kulvos mokykla.
Kulva – bažnytkaimis. Pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje, ant gražaus kalnelio galbūt buvusios pilies vietoje. Jono Parčevskio rūpesčiu pastatyta mūrinė koplyčia ir 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. remontuota, iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. Kulvos bažnyčia tuomet buvo Skarulių parapijos filija.
Dvarų ir lenkuojančių kunigų pastangomis Kulvos apylinkės buvo aplenkintos. Tačiau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ėmė reikštis tautinis atgimimas. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta Kulvos parapija. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
1901 m. rugsėjo 1 d. įsteigta ir pradėjo veikti Kulvos liaudies mokykla.1924–1928 m. Kulvos pradžios mokyklos vedėju buvo Stasys Tijūnaitis, kurį laiką čia įkurdinęs ir redagavęs vaikų laikraštėlį „Žvaigždutė“. Štai ką rašė apie Kulvą S. Tijūnaitis 1925 m. laikraštyje „Vienybė“:

Lietuvai minint 100 metų valstybingumo jubiliejų, Kulvoje seniūno Ramūno Gudonavičiaus iniciatyva buvo atidengta paminklinė lenta, skirta Kulvos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams, prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.
Kulva taip pat turi ir savo herbą, įteisintą Prezidentės dekretu 2014 m. Tai balta gulbė mėlyname fone. Iš Kulvos krašto yra kilę ar čia gyvenę, dirbę ir daugiau žymių žmonių, savo darbais garsinančių šį kraštą bei Lietuvą. Tai ir tautodailininkų Mačiulių šeima, kurių tapyti paveikslai, drožiniai ir dabar puošia Kulvos bažnyčią, poetė Audra Stasiukonytė, poetas, dramaturgas, kunigas Juozapas Katinas, Liaudies meistrė, medžio drožėja Janina Listvina, pedagogas Jonas Kartanas ir kiti.

Vita RADIONOVIENĖ

PAŽINTINIS MARŠRUTAS „PAŽINK KULVOS KRAŠTĄ“

Lankytini objektai: Kulvos dvaro parkas –– A. Kulviečio obeliskas – Elniai – Mažųjų Žinėnų piliakalnis Informacija apie maršrutą. Šį maršrutą rekomenduojame pradėti nuo Abraomo Kulviečio gimtosios vietos – Kulvos dvaro parko, čia galima pasivaikščioti po parką, aplankyti dirbtinai suformuotą piliakalnį ir aukurą, taip pat energijos pasisemti apkabinant ąžuolą, turint laiko, galima pažaisti ir diskgolfą (vis labiau populiarėjantį žaidimą Lietuvoje). Toliau rekomenduojame keliauti prie aukščiausios rajono vietos Abraomo Kulviečio obelisko, pasigrožėti kraštovaizdžiu, čia įsiamžinti ir vykti pasigėrėti elnių gausa bei grožiu Batėgalos kaime esančioje pakelės sodyboje, kur auginama labai daug elnių. Maršrutas užbaigiamas Mažųjų Žinėnų aplankymu, kur galima pabūti gamtoje, atsipalaiduoti, paklausyti paukštelių čiulbėjimo, norui esant, papiknikauti, įsiamžinti išskirtinėje rajono vietoje – atodangoje ir sveikai, turiningai praleisti laiką.
Maršruto ilgis – apie 12 km, trukmė – iki 3 val.. Eidami pėsčiomis ar šiaurietiškomis lazdomis, keliaudami dviračiu, užtruktumėte iki 1,5 val., važiuodami automobiliu – 20 min. Iš anksto suderinus ekskursijos datą ir laiką, galima užsisakyti ir gido paslaugą. 1 val. gido paslaugos kaina: suaugusiam žmogui – 2 Eur, vaikui, senjorui, negalią turinčiam žmogui – 1 Eur. Grupę sudaro 15 žmonių.
Papildomos maršruto galimybės: šiaurietiškų lazdų nuoma (nemokamai); diskgolfo diskų nuoma (nemokamai).

Informacija apie maršrutą. Atvykstant į Kulvą senuoju Kauno keliu, maršrutas pradedamas nuo Aukštutinio Kulvos dvaro, aplankant vietą, kur kadaise stovėjo koplyčia, ąžuolą, teikiantį energijos, toliau kviečiame vykti į Žemutinės Kulvos dvarą, pasivaikščioti, apžiūrėti senąją architektūrą. Po to aplankykite Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, šalia esančią koplyčią, varpinę, savanorių paminklą, A. Kulviečio mokyklos muziejų, kur galima susipažinti su istorija, heraldika. Paskutinė maršruto stotelė – Rimkų sentikių cerkvė.
Maršruto ilgis – apie 12 km. Rekomenduojame keliauti dviračiais, automobiliu. Trukmė apie – 40 min.

Papildomos maršruto galimybės: šiaurietiškų lazdų nuoma.

PAŽINTINIS MARŠRUTAS „SAUGOMI GAMTOS OBJEKTAI“

Lankytini objektai: Kulvos ąžuolas – Aukščiausia „pasaulio“ vieta (Kulvos krašto kraštovaizdis) – Kulvos valstybinis geomorfologinis draustinis.

Informacija apie maršrutą. Šį maršrutą rekomenduojame pradėti nuo ąžuolo, esančio Kulvos dvaro parke, pasivaikščioti po parką, pasigrožėti gamta, galimas ir piknikas, diskgolfo žaidimas, toliau kviečiame vykti į aukščiausią „pasaulio“ vietą pasigėrėti kraštovaizdžiu. Maršrutas baigiamas Kulvos valstybinio geomorfologinio draustinio aplankymu.
Maršruto ilgis – apie 8 km, siūlomas būdas pėsčiomis, pėsčiomis su šiaurietiškomis lazdomis, dviračiais. Išvykos trukmė – iki 1,5 val.

Abraomo Kulviečio laikais, kuomet gyvavo ir Žemutinės Kulvos dvaras, parko pakraštyje, ties senų liepų alėja, stovėjo koplyčia. Dabar jos jau nebėra, bet senoliai atsimena, kad kaimo gyventojai ir praeitame šimtmetyje galėjo ateiti melstis į ant kalnelio stovėjusią koplyčią.

Kulvos dvaro parką puošia galingas, didelis ąžuolas, pasodintas labai seniai ir auga kaip toji senų liepų alėja. Prie jo galima pasisemti stiprybės ir pabūti su savimi.
Žemutinės Kulvos dvaras Kulvos dvaras (Žemutinės Kulvos dvaras) – buvęs dvaras Vidurio Lietuvoje, dab. Kulvos gyvenvietėje. Priklausė Lietuvos didikų Gedgaudų (Ginvilų) giminei (minima net 12 jų atstovų, siekia XII a.). Vėliau jį valdė dvarininkai Kulviečiai, buvę vidutinio turtingumo bajorai. Išlikęs dvaro parkas. Kulvos dvare gimė ir mirė Abraomas Kulvietis (1510?–1545), lietuvių kultūros veikėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (gimtinėje pastatytas paminklas – obeliskas ir paminklinė lenta). Senojo dvaro neliko – už dalyvavimą 1831 ir 1863 m. sukilimuose caro valdžia jį konfiskavo ir dvaras sunyko.
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Manoma, kad pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia Kulvoje buvo pastatyta ant gražaus kalnelio XVI a. pradžioje. Čia gyvenę dvarininkai Kulviečiai, pereidami į reformaciją, koplyčią atidavė katalikams. Prie jos nuolat gyveno kunigas, kurį išlaikė dvaras. Fundatorius Jonas Parčevskis pasirūpino, kad būtų pastatyta mūrinė koplyčia, kuri 1647 m. perduota katalikams. 1710 m. koplyčioje atliktas remontas. Iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. 1782 m. bažnyčia buvo Skarulių parapijos filija. 1909 m. įsteigta Kulvos parapija. 1911 m. bažnyčia perstatyta, paaukštintas bokštas. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia stipriai apgadinta. Šiuo metu veikia tik varpinė, o pamaldos vyksta a. a. kunigo Juozapo Razmanto pastangomis klebonijos pastate įrengtoje bažnyčioje. Maldos namus puošia tautodailininkų Mačiulių medžio drožiniai, tapyti paveikslai.

Koplyčia

(Kulvos Daunoravičių koplyčia)

Mauzoliejinė XIX a. koplyčia su Daunoravičių šeimos kapaviete Kulvos bažnyčios šventoriuje. Virš įėjimo durų išlikęs autentiškas įrašas GróbDownarowiczów (Daunoravičių kapas). Koplyčios viduje ant sienų kabo juodo granito lentos su palaidotų šeimos narių vardais ir datomis. Koplyčioje palaidoti: Magdalena z WiłejkówDownarowiczowa, mirusi 1889 m. balandžio 9 d. (71 m. amžiaus); Bronisława z DownarowiczówKobyłecka, mirusi 1889 m. lapkričio 17 d. (40 m. amžiaus); AleksanderDownarowicz, miręs 1891 m. rugpjūčio 17 d. (89 m. amžiaus) Julja z DownarowiczówWorotyncowa, mirusi 1891 m. lapkričio 23 d. (84 m. amžiaus); MedardDownarowicz, miręs 1894 m. sausio 16 d. (50 m. amžiaus); Eufemia z OrłowskichSzmurłowa, mirusi 1907 m. liepos 24 d. (67 m. amžiaus).
Varpinė Antrojo pasaulinio karo metais varpinė gerokai apgadinta. Karą menantys senieji kulviškiai teigia, kad 1944 m. Kulvos varpinėje ir bažnyčioje buvo įsitvirtinę vokiečiai. Priartėjus fronto linijai, varpinė ir bažnyčia buvo apšaudytos ir padegtos. Varpai buvo nuimti ir pakabinti laikinoje medinėje varpinėje prie Daunoravičių koplyčios. Kulvoje tarnavusio kun. klebono Raimundo Kazaičio iniciatyva 2007 m. varpinė suremontuota, o 2015 m. – atnaujinta ir tebenaudojama iki šių dienų.
Savanorių paminklas 2018 m., Lietuvai minint 100 metų valstybingumo sukaktį, seniūno Ramūno Gudonavičiaus iniciatyva Kulvos centre atidengta atminimo lenta, skirta 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Kulvos seniūnijos Vyties kryžiaus kavalieriams ir savanoriams. Ji nuolat primena, kad turime būti dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.
Kulvos Abraomo Kulviečio mokyklos muziejus Mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Matulevičienės iniciatyva įkurtas mokyklos muziejus, kuriame eksponuojami vietos gyventojų sunešti daiktai, pasakojantys apie Kulvą, jos gyvenvietę, žmones ir t. t. Muziejus yra uždaras – jį lanko tik mokyklos bendruomenės.
Rimkų sentikių cerkvė XVIII a. Rimkuose įsikūrė sentikiai. Tuomet kaimas priklausė Vilniaus vaivadijai. Tai buvo vienas seniausių rusų centrų Lietuvoje iki pat 1795 metų. Cerkvė minima nuo XVIII a. pabaigos. XIX a. kaimas buvo Kauno apskrityje. 1806-aisiais gyventojai išsipirko žemę ir tapo laisvais žemdirbiais, čia gyveno apie 300 žmonių. XIX a., nuslopinus Degučių parapiją, Rimkai tapo sentikių centru Kauno gubernijoje. XX a. pradžioje parapijai priklausė bent 1000 tikinčiųjų, nors Rimkuose gyveno 415 žmonių. Apie 1900-uosius pastatyta nauja mūrinė Rimkų Dievo Motinos Gimimo cerkvė. XX a. tarpukariu parapija buvo viena didžiausių Lietuvoje, 1937 m. ją lankė 2140 tikinčiųjų. Parapiją sovietų valdžia įregistravo 1948 m. liepą. 1994–1997 m. cerkvė buvo suremontuota.

Saugomi gamtos objektai

Kulvos ąžuolas Kulvos dvaro parką puošia galingas, didelis ąžuolas, pasodintas labai seniai ir auga kaip toji senų liepų alėja. Prie jo galima pasisemti stiprybės ir pabūti su savimi.
Kulvos valstybinis geomorfologinis draustinis Kulvos geomorfologinis draustinis (anksčiau Pabartonių geomorfologinis draustinis) – saugoma Jonavos rajono savivaldybės teritorija. Plotas – 815 ha. Saugomas moreninio gūbrio bei Neries upės erozinio pasienio reljefas. Kulvos valstybinis geomorfologinis draustinis yra gražiame, kultūrintame kraštovaizdyje, kuris aukščiausiai iškilęs virš jūros lygio (117 m, Kulvos ozas). Draustinis įsteigtas 1992 m.
„Mūsų pasaulio“ aukščiausia vieta (Kulvos kraštovaizdis) Ši lankytina vieta įsikūrusi ant aukščiausiai virš jūros lygio pakilusios kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabūs peizažai į laukus ir mišką. Esant saulėtai dienai, iš čia matomi Kėdainiai ir Jonava. Manoma, kad šioje vietoje yra palaidotas A. Kulvietis, gimęs Kulvos dvare.

Maršrutai Kulvos seniūnijoje su koordinatėm ir atstumais (Kulvos dvaro parkas 55.10175530284349, 24.170670740660356 –– A. Kulviečio obeliskas 55.08688533725147, 24.15614935487039– Elniai 55.03839355331, 24.103514343350326– Mažųjų Žinėnų piliakalnis55.019125884135335, 24.105970700827474) Maršruto ilgis – apie 12 km. Trukmė važiuojant automobiliu – apie 20 min.
„Kultūrų įvairovė“. Maršrutas automobiliu (Aukštutinės Kulvos dvaras55.101749104419895, 24.17088060194315 – Koplyčia 55.10236291877249, 24.171781824169305– Ąžuolas55.10229539965657, 24.170537279193326 – Žemutinės Kulvos dvaras 55.10570804132249, 24.184183384423058– Švč. Mergelės Marijos Bažnyčia55.109899790367955, 24.18183376933646 – Koplyčia55.10950702436111, 24.18187668468046 – Varpinė 55.10988639913012, 24.18251712405962– Savanorių paminklas 55.11002057272326, 24.182241957947788– Kulvos A. Kulviečio mokyklos muziejus 55.10899103687849, 24.181912660794875– Rimkų sentikių cerkvė 55.070870368944284, 24.23183367456641) Maršruto ilgis – apie 12 km. Trukmė vykstant automobiliu – apie 40 min.
„Saugomi gamtos objektai“. Maršrutas automobiliu (Kulvos ąžuolas 55.10232014619063, 24.170610654471965 – Aukščiausia „pasaulio“ vieta (Kulvos kraštovaizdis) 55.087063804785345, 24.15639182387447- Kulvos valstybinis geomorfologinis draustinis 55.066736064565745, 24.143250899777566) Maršruto ilgis – apie 8 km. Išvykos trukmė keliaujant automobiliu – iki 40 min.