Kur vingiuoja bangelėmis Notera
Per laukus, apdainuotus Vaičiūno,
Daugel metų gyvuoja Panoteriai –
Juos Koplyčiom kadaise vadino.
Darbštūs žmonės čia duoną augino,
Plunksna garsino mylimą kraštą.
Mūru stojo už savo gimtinę,
Gynė protėvių kalbą ir raštą.
Žalios girios, bei žydinčios pievos
Ir bažnyčios mojuojantys bokštai.
Tegloboja ir saugoja Dievas
Brangią žemę, sugrįžti kur trokštama.
Tarsi paukščiai lizdus čia palikę,
Jos vaikai po pasaulį pasklidę.
Čia vingiuoja bangelėmis Notera,
Vosilkėliai palaukėse žydi…
Šlamėkit, liepos ir beržai,
Dainas gražiausias amžinai.
Gandrų lizdai… gimti namai… –
Tai mūs visų Panoteriai.