XVIII a. Rimkuose įsikūrė sentikiai. Tuomet kaimas priklausė Vilniaus vaivadijai. Tai buvo vienas seniausių rusų centrų Lietuvoje iki pat 1795 metų. Cerkvė minima nuo XVIII a. pabaigos. XIX a. kaimas buvo Kauno apskrityje. 1806-aisiais gyventojai išsipirko žemę ir tapo laisvais žemdirbiais, čia gyveno apie 300 žmonių. XIX a., nuslopinus Degučių parapiją, Rimkai tapo sentikių centru Kauno gubernijoje. XX a. pradžioje parapijai priklausė bent 1000 tikinčiųjų, nors Rimkuose gyveno 415 žmonių.

Apie 1900-uosius pastatyta nauja mūrinė Rimkų Dievo Motinos Gimimo cerkvė. XX a. tarpukariu parapija buvo viena didžiausių Lietuvoje, 1937 m. ją lankė 2140 tikinčiųjų. Parapiją sovietų valdžia įregistravo 1948 m. liepą. 1994–1997 m. cerkvė buvo suremontuota.

Mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Matulevičienės iniciatyva  įkurtas mokyklos muziejus, kuriame eksponuojami vietos gyventojų sunešti daiktai, pasakojantys apie Kulvą, jos gyvenvietę, žmones ir t. t. Muziejus yra uždaras – jį lanko tik  mokyklos bendruomenė.

2018 m., Lietuvai minint 100 metų valstybingumo sukaktį, seniūno Ramūno Gudonavičiaus iniciatyva Kulvos centre atidengta atminimo lenta, skirta 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Kulvos seniūnijos Vyties kryžiaus kavalieriams ir savanoriams.

Ji nuolat primena, kad turime būti dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.

Antrojo pasaulinio karo metais varpinė gerokai apgadinta. Karą menantys senieji kulviškiai teigia, kad 1944 m. Kulvos varpinėje ir bažnyčioje buvo įsitvirtinę vokiečiai. Priartėjus fronto linijai, varpinė ir bažnyčia buvo apšaudytos ir padegtos. Varpai buvo nuimti ir pakabinti laikinoje medinėje varpinėje prie Daunoravičių koplyčios.

Kulvoje tarnavusio kun. klebono Raimundo Kazaičio iniciatyva 2007 m. varpinė suremontuota, o 2015 m. – atnaujinta ir tebenaudojama iki šių dienų.

Mauzoliejinė XIX a. koplyčia su Daunoravičių šeimos kapaviete Kulvos bažnyčios šventoriuje. Virš įėjimo durų išlikęs autentiškas įrašas GróbDownarowiczów (Daunoravičių kapas). Koplyčios viduje ant sienų kabo juodo granito lentos su palaidotų šeimos narių vardais ir datomis.

Koplyčioje palaidoti:

Magdalena z Wiłejków Downarowiczowa, mirusi 1889 m. balandžio 9 d. (71 m. amžiaus);

Bronisława z Downarowiczów Kobyłecka, mirusi 1889 m. lapkričio 17 d. (40 m. amžiaus);

Aleksander Downarowicz, miręs 1891 m. rugpjūčio 17 d. (89 m. amžiaus)

Julja z Downarowiczów Worotyncowa, mirusi 1891 m. lapkričio 23 d. (84 m. amžiaus);

Medard Downarowicz, miręs 1894 m. sausio 16 d. (50 m. amžiaus);

Eufemia z Orłowskich Szmurłowa, mirusi 1907 m. liepos 24 d. (67 m. amžiaus).

Manoma, kad pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia Kulvoje buvo pastatyta ant gražaus kalnelio XVI a. pradžioje. Čia gyvenę dvarininkai Kulviečiai, pereidami į reformaciją, koplyčią atidavė katalikams. Prie jos nuolat gyveno kunigas, kurį išlaikė dvaras. Fundatorius Jonas Parčevskis pasirūpino, kad būtų pastatyta mūrinė koplyčia, kuri 1647 m. perduota katalikams. 1710 m. koplyčioje atliktas remontas. Iki 1782 m. primūrytas priebažnytis.

1782 m. bažnyčia buvo Skarulių parapijos filija. 1909 m. įsteigta Kulvos parapija. 1911 m. bažnyčia perstatyta, paaukštintas bokštas. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia stipriai apgadinta.

Šiuo metu veikia tik varpinė, o pamaldos vyksta a. a. kunigo Juozapo Razmanto pastangomis klebonijos pastate įrengtoje bažnyčioje. Maldos namus puošia tautodailininkų Mačiulių medžio drožiniai, tapyti paveikslai.

Kulvos dvaras (Žemutinės Kulvos dvaras) – buvęs dvaras Vidurio Lietuvoje, dab. Kulvos gyvenvietėje. Priklausė Lietuvos didikų Gedgaudų (Ginvilų) giminei (minima net 12 jų atstovų, siekia XII a.). Vėliau jį valdė dvarininkai Kulviečiai, buvę  vidutinio turtingumo bajorai. Išlikęs dvaro parkas.

Kulvos dvare gimė ir mirė Abraomas Kulvietis (1510?–1545), lietuvių kultūros veikėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (gimtinėje pastatytas paminklas – obeliskas ir paminklinė lenta).

Senojo dvaro neliko – už dalyvavimą 1831 ir 1863 m. sukilimuose caro valdžia jį konfiskavo ir dvaras sunyko.

Kulvos dvare įveistas parkas yra vidurio Lietuvoje, Kulvos gyvenvietėje (Kulvos
sen., Jonavos r.). Iki šiol išlikusi senų liepų alėja. Turtingas dendrologiniu požiūriu ir
skelbtinas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Parko plotas – 10,5 ha. Sutvarkytas ir
apsodintas 2008 m. 2011-aisiais pastatytas atminimo akmuo Abraomui Kulviečiui. Parko teritorijoje veikia atnaujintas Kulvos kultūros centras, įrengta diskgolfo aikštelė.

Parko plotas – 10,5 ha. Sutvarkytas ir apsodintas 2008 m. 2011-aisiais pastatytas atminimo akmuo Abraomui Kulviečiui. Parko teritorijoje veikia atnaujintas Kulvos kultūros centras, įrengta diskgolfo aikštelė.