Markutiškių parkas yra apie 1 km nutolęs nuo magistralės Jonava–Ukmergė, apie 20 m nuo kelio Upninkai–Bukonys. Parko plotas užima 7 ha. Tai vietinės reikšmės gamtos paminklas. Jis yra mišraus tipo, užveistas XIX a. Čia auga vietinės ir atvežtinės medžių ir krūmų rūšys. Iš viso priskaičiuojama 50 rūšių augalų:  21 – vietinės, 29 –  atvežtinių medžių ir krūmų veislės. Minimos šešios Veimuto pušys, 32 europiniai maumedžiai. Parko pasididžiavimas – melsvaspyglė pocūgė. Parke auga ir 22 m aukščio liepa, gausu klevų rūšių, vyrauja daugiakamienės liepos.

Parko teritorijoje dabar priskaičiuojami 6 tvenkiniai. Per du iš jų teka dešinysis Neries intakas Lokė. Graži užtvanka ir krentantis krioklys suteikia parko kraštovaizdžiui paslaptingumo. Parke vyrauja ramybė. Čia gyvena margaspalviai geniai, lakštingalos, kėkštai, strazdai, peri pelėdos. Per susidariusią salą nutiesti tilteliai. Du piliakalniai itin puošia parko kraštovaizdį.

Parkas prižiūrimas, lankomas poilsiautojų, turistų, ekskursijų. Galima  paplaukioti valtele, pažvejoti, maudytis. Lokės upelio vanduo yra  šaltokas. Užtvankos tvenkiniuose peri laukinės antys, baltosios gulbės, gyvena laukinės žąsys. Tvenkinių pakrantėse gausu melsvųjų meldų, vasarą žydi baltųjų ir geltonųjų lelijų kolonijos. Lokės upelyje gyvena vėžiai, perluotės, ešeriai, lynai. Tvenkiniuose pagaunama lydekų. Parko teritoriją juosia išlikę liepų alėjų takai, kurie tęsiasi nuo vakarinės pusės ir apjuosia parką šiaurės rytų link.

Parkas yra lankomas turistų, svečių, poilsiautojų, jame vyksta  projektinės veiklos.