Tai ponų Radzivonų dvaro vieta, nutolusi apie 1 km  į vakarus nuo Panoterių miestelio, prie Panoterių–Milagainių kelio. Manoma, kad ją įkūrė rusų grafas XIX a. antroje pusėje.  Prasidėjus I Pauliniam karui, jis pasitraukė į Rusiją ir po karo negrįžo, nes neliko Rusijos gubernijos. Pasibaigus karui, Radzivonų šeimos nariai dvarą nupirko. Bet, kad galėtų už jį susimokėti, senasis Radzivonas vyko į Argentiną ir dirbo anglių kasyklose. Visiškai atsiskaičiuos su bankais, dvaras liko sūnui.

Spėjama, kad vietos pavadinimas susijęs su maistu, nes ponai buvo nešykštūs, o kumečiai išdažydavo taukus su duona.

Dvaro plotas – apie 140 ha ariamos ir pievų žemės, 30 ha miško. Gyvenamasis pastatas buvo medinis, dviejų galų, su prieangiu. Ūkiniai pastatai drėbti iš molio, nes netoli dvarvietės buvo molio telkinys, kuriame samdiniai darydavo rankomis plytas, o tą vietą vadindavo plytnyčia. Svirną  1900–1905 pastatė senasis dvaro savininkas.

Ponai Radzivonai ir dvi jų dukros 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti į Sibirą. Ponas žuvo, viena iš dukterų mirė tremtyje. Ponia Radzivonienė iš tremties grįžo apie 1970 metus ir gyveno Kaune. 1990 m. ji kartu su dukra Nijole ir jos šeima atsikraustė į Taukadažius. Aptvarkė dvarvietę, pradėjo ūkininkauti. Dvaro ponia mirė 2003 m., palaidota Panoterių kapinėse.