Gegutės kaimas

UPNINKAI

Apie objektą:

Gegutės kaimas yra Jonavos rajono savivaldybės pietryčiuose, dešiniajame Neries krante. Glaudžiasi ant vaizdingų Lietavos upelio kilpų.

Pasidalinti:

Galingi ĄŽUOLAI

UPNINKAI

Apie objektą:

Galingi ąžuolai augantys Neries upės dešiniajame krante priešais Gegužinės kaimą, menantys Lietuvos istoriją daugiau , kaip 300-400 metų. Kaip senoliai pasakodavo, po jais buvo įsikūrusi besitraukianti iš Maskvos po pralaimėjimo Napoleono armijos stovykla. Pro šiuos ąžuolus kadaise ėjo senasis kelias iš Vilniaus miesto link Kauno.

Pasidalinti:

Napoleono ąžuolas

Upninkai

Apie objektą:

Napoleono ąžuolas auga Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, netoli Neries, prie Vėgėlės upelio. Paskelbtas vietiniu gamtos paminklu.

Medžio liemuo yra 4,7 metro apimties, aukštis – apie 20 metrų.

Pasak vietinių gyventojų pasakojimų, prie šio ąžuolo ilsėjosi Napoleonas.

Pasidalinti:

Šventosios ichtiologinis draustinis

Upninkai

Apie objektą:

Šventosios valstybinis ichtiologinis draustinis yra Anykščių, Ukmergės, Jonavos  savivaldybių teritorijose. Prasideda nuo Kavarsko (Anykščių r.) ir tęsiasi 67 km iki Neries ir Šventosios santakos (Jonavos r.).

Saugomos teritorijos plotas – 1153 ha.

Šventosios ichtiologinis draustinis įsteigtas 1974 m., siekiant išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes. Saugomas ir šios teritorijos reljefas.

Dešiniajame Šventosios krante įsteigtas Upninkų valstybinis botaninis draustinis, skirtas išsaugoti retų augalų rūšių augimvietes ir jų bendrijas. Saugoma teritorija užima 101 ha plotą.

Šventoji – ilgiausia Lietuvos upė, kuri nuo ištakos iki žiočių teka tik per Lietuvos teritoriją (246 km). Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, įteka į Nerį.

Šventoji – viena gražiausių Lietuvos upių. Ypač vaizdingi slėniai, upės žemupyje įspūdingos stačios atodangos. Upė ir jos slėnis tinka poilsiui, vandens turizmui.

Pasidalinti:

Padaigų piliakalnis (Smailiakalnis)

UPNINKAI

Apie objektą:

Padaigų piliakalnis, yra Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, Padaigų kaime.

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto slėnio krašte esančioje kalvoje.

Aukštis – 15 m. Piliakalnis naudotas I tūkstantmetyje.

1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Padaigų piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu (1998). Paminklo teritorijos plotas sudaro 0,5 ha.

Piliakalnio aplinka sutvarkyta.

Pasidalinti:

Dubių piliakalnis

Upninkai

Apie objektą:

Kitaip vadinamas Batarėja, Užupiais.

Dubių piliakalnis yra Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, Šventosios upės dešiniajame krante, kiek žemiau santakos su Širvinta.

Jo aukštis – 14 m.

Piliakalnis naudotas I tūkstantmečio antroje pusėje – II tūkstantmečio pradžioje.

1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.

Jo apylinkėse gausu ir kitų archeologinių paminklų – tai rodo, kad praeityje šiose vietovėse tankiai gyventa žmonių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dubių piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu (1998). Paminklo teritorijos plotas sudaro 0,8 ha.

Sutvarkytas piliakalnis ir jo aplinka. Įrengti laiptai.

Ant Dubių piliakalnio tradiciškai paminima Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

Pasidalinti:

Vyšnialaukis

Upninkai

Apie objektą:

Vyšnialaukis – gyvenvietė Upninkų seniūnijoje, esanti apie 15 km į pietryčius nuo Jonavos, prie Lietavos upelio. Šis kaimas – Miuncheno olimpinių žaidynių (1972 m.), keturis kartus pasaulio (1973, 1974, 1974, 1975 m.) čempiono Vlado Česiūno gimtinė.

Ties Vyšnialaukiu 1992 m. įsteigtas Lietavos valstybinis hidrografinis draustinis, skirtas išsaugoti natūralią Lietavos upelio vagos atkarpą ir hidrologinį režimą.

Vyšnialaukis – etnokultūrinio atgimimo pavyzdys. Jame įsikūrusi kaimo bendruomenė organizuoja kultūrinius renginius, edukacijas, kraštiečių susitikimus.

Pasidalinti:

Neries ir Šventosios santaka

Upninkai

Apie objektą:

Neries ir Šventosios santaka – viena vaizdingiausių vietovių Jonavos rajone. Iš čia atsiveria gražus kraštovaizdis su gerai matomu Neries vingiu. Įspūdinga ir Šventoji su unikaliais krantais. Pasak geografo prof. Česlovo Kudabos, dabartinės Šventosios vietoje praeityje tekėjusi galinga upė į jūros įlanką.

Prie Santakos tarpukario laikais buvo įsikūręs dvaras, kuriame pas docentą Vladą Aglinską 1926–1936 m. vasaras leisdavo Jonavos burmistras Juozas Kaunas.

Nuo senovės Neries ir Šventosios santaka domino keliautojus bei mokslininkus. Dar XIX a. ją  aprašė istorikas, archeologas, kolekcininkas Konstantinas Tiškevičius, kuris 1857-aisiais leidosi į mokslinę ekspediciją Nerimi nuo jos ištakų iki žiočių.

2007 m. šią kelionę pakartojo istoriko, archeologo, dr., prof. Vykinto Vaitkevičiaus vadovaujama ekspedicija.

Pasidalinti:

Lietava. Lietavos hidrografinis draustinis

Upninkai

Apie objektą:

Kai kurie Lietuvos praeities tyrinėtojai mano, kad žemės vardą LIETUVA galėjęs duoti upėvardis. Jonavos rajone, Neries, Šventosios ir Širvintos siaurame tarpupyje, teka 11 km ilgio upelis, dešinysis Neries intakas – Lietava. Iš pradžių Lietavos vardu galėjo būti vadinamos žemės upės pakrantėse, o vėliau ir visas kraštas.

Apie tai, kad Lietavos apylinkėse nuo seno gyveno žmonės, rodo išlikę pilkapiai ir  piliakalniai. Nuo Lietavos ne taip toli senoji Lietuvos sostinė – Kernavė.

Yra ir kitų Lietuvos vardo kilmės teorijų.

Lietavos upelis teka pro Keižonis, Perelozus, Vyšnialaukį ir kitus kaimus. Jo aukštupys  yra kanalizuotas, bet mišku bėgantis upelis vingiuotas, sraunus, šaltiniuotas, o netoli  Gegutės kaimo įteka į Nerį.

Prie Lietavos 1992 m. įsteigtas Lietavos valstybinis hidrografinis draustinis, skirtas išsaugoti natūralią upelio (Upninkų miške) dalį ir hidrologinį režimą. Draustinio plotas – 143 hektarai. Jame gyvena upėtakiai, ūdros, kanadinės audinės, žiemoja vandeniniai strazdai.

Netoli Lietavos žiočių sutvarkytas priėjimas prie upelio. Čia yra į upelį trykštančio vandens šaltinis.

Pasidalinti:

Aukščiausia „pasaulio“ vieta (Kulvos kraštovaizdis)

Kulva

Apie objektą:

Ši lankytina vieta įsikūrusi ant aukščiausiai virš jūros lygio pakilusios kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabūs peizažai į laukus ir mišką. Esant saulėtai dienai, iš čia matomi Kėdainiai ir Jonava.

Manoma, kad šioje vietoje yra palaidotas A. Kulvietis, gimęs Kulvos dvare.

Pasidalinti: